Pirmojo pasaulinio karo metu ir pokario metais, ypač tebevykstant kovoms dėl Lietuvos nepriklausomybės, gyventojai kentėjo nuolatinį nepriteklių, išnaudojimą, žūtis, ligas, alkį, baimę dėl gyvybės ir saugumo. Todėl pasakoti apie atskirų žmonių nelaimių patirtis 1918-1920 metais netgi nėra prasmės, nes jos buvo įprastos. Gyventojai kentėjo nuo vokiečių, bolševikų ir lenkų kariuomenių, taip pat nuo saviškių. Šioje knygoje sutelksime dėmesį į Kaišiadorių apylinkių kasdienybę ir nelaimes tarpukario metais. Taip jau yra, kad laimingas gyvenimo akimirkas žmonės fiksuoja tik atmintyje, tad po kurio laiko jos pasimiršta. O nelaimingus atsitikimus dokumentuoja policininkai, todėl jų aprašymai išlieka ilgam. Daugelis šioje knygoje paminėtų faktų yra paminėti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo fonduose saugomų dokumentų ir ano metų laikraščių. Reikia pasakyti, kad policininkai faktus dokumentuodavo gana detaliai ir tuo atžvilgiu paliko daugiau ir tikslesnės medžiagos negu istorikai…
Ši knyga – tamsioji Kaišiadorių istorijos pusė. Istorija be makiažo.
Bibliotekininkės