Artėjant frontui, Vlado Kavecko (1883-1953) „bėgimas į Rusiją“ iš Žemaitijos 1915 m. baigėsi Kaišiadoryse. Čia jis sutiko gimtojo kaimo žmogų – J.Jurkūną (1883 – 1957), pirmąjį Kaišiadorių lietuviškos pradžios mokyklos mokytoją, pradėjusį vaikus mokyti lietuvių kalba… V.Kaveckas Kaišiadoryse pradėjo dirbti vargonininku. Tačiau pasibaigus pirmam pasauliniam karui, J.Jurkūnas pradėjo raginti V.Kavecką, kad jis eitų dirbti mokytoju.
– Betgi žinai, jog aš teesu baigęs pradinę… – kalbėjo V.Kaveckas.
– O iš kur dabar mokytesnį gausi. Dirbk ir viskas bus gerai, – neatlyžo J.Jurkūnas.
Vargonininkas sutiko. J.Jurkūnas buvo pradinės mokyklos vedėju, o V.Kaveckas mokytoju. Mokykla buvo įsikūrusi mediniame name R.Čarno gatvėje (dabar Kęstučio gatvė). Kai pradėjo dirbti mokytoju, vyresnioji duktė Irena (Kalvelienė – ilgą laiką dirbusi Kaišiadorių pradinėje mokykloje, o vėliau Kaišiadorių vidurinėje mokykloje) tėvui pasakė:
– Šeimą išlaikyti aš padėsiu. Dabar pats galite eiti mokytis.
Vladas Kaveckas per dvejus metus baigė Kauno S.Daukanto mokytojų seminarijos du kursus, įgijo pradžios mokyklos mokytojo teises ir grįžo į Kaišiadoris.
– Bet tėvelis nesugyveno su tautininkais, – prisimena duktė Adelė, tuo metu buvusi Kaišiadorių pradinės mokyklos mokinė,- todėl tėvelis (rodos 1926 m.) turėjo iš čia išeiti.